Emocijos mūsų gyvenime: kaip netapti jų auka
Dažnokai savo gyvenimo šeimininkais tampame ne mes patys, o mūsų emocijos. Emocijos jėga tokia galinga, kad mes net nepastebime, kaip jai pasiduodame. Įdomu, jeigu emocijoms galima būtų suteikti žmoniškąjį pavidalą, tai kaip jos atrodytų? Jų išvaizda ir stilius būtų įvairūs kaip ir mūsų emocijų pasaulis. Greičiausiai tik viena charakteringa savybė būtų kiekvienai emocijai būdinga – tai gudrumas ir mokėjimas manipuliuoti.
Emocijų pasaulis.
Atkreipkite dėmesį, kaip gudriai emocijos įtraukia žmogų į savo pasaulį. Pavyzdžiui, jūs, pailsėjęs po puikiai praleistų atostogų, patenkintas išeinate iš namų ir einate prie savo mašinos, pastatytos aikštelėje prie jūsų namo. Ruošiatės važiuoti į susitikimą su savo mylimais draugais pasidalinti atostogų įspūdžiais. Iš mašinos, stovinčios greta jūsiškės, išlipa žmogus ir grėsmingai pareiškia, kad jūs daugiau mašinos čia nestatytumėte. Jūs ramiai domitės, kodėl gi? Žmogus „kunkuliuodamas, burbuliuodamas“ aiškina, kad ši aikštelė skirta tik gyvenantiems šitame name. Jūs vėl ramiai atsakote, kad esate šio namo gyventojas. Žmogus, panašėdamas į įkaitusias anglis, domisi, iš kokios gi jūs laiptinės. Jūs vis dar ramiai atsakote iš kokios. Štai tada jus tarsi nupliko verdančiu vandeniu: „Tai ir statykite mašiną arčiau savo laiptinės, o ne prie mano!” Jūs, atkreipkite dėmesį, vis dar ramiai, užvedate savo automobilį ir išvažiuojate.
Kas buvo toliau su šiuo kaimynu – neaišku, bet štai kas vyksta su jumis. Išvažiuojant iš kiemo jums staiga dingteli mintis: „O kas čia įvyko? Kodėl tas žmogus pradėjo bartis? Ne, na už ką, aš suprantu, jeigu...“. Ir štai jūs jau pradedate teisintis, kad pats sau paaiškintumėte, kad niekuo nenusikaltote. Kai tik pasiteisinimo procesas padarė savo darbą, į jo vietą stoja kitas – pasipiktinimas. Jeigu jau niekuo nenusikaltote, tai kodėl jus perniek apkaltino? Kai tik šis procesas baigiasi, įsijungia kitas – gailestis sau. Jūs – visame pasaulyje didžiausios pagarbos vertas vairuotojas, o su jumis taip neteisingai...! Kai tik jūs baigiate savęs gailėtis, atsėlina pyktis. Na ir bjaurus tas kaimynas, aš tau parodysiu, aš apsiginsiu nuo tavo užsipuolimų!
Štai taip jūs nejučiomis iš ramaus, mielo, sotaus liūtuko pavirstate į įniršusį liūtą. O čia dar bėda – kaip tyčia nėra kur mašinos pastatyti prie baro, kuriame paskirtas susitikimas su draugais, o ir draugai vėluoja, ir dar žmona ne laiku paskambino, o dar... Štai jūs ir pakliuvote į spąstus. Toliau tik stiprinsite savo negatyvias emocijas, kurių poveikis jums ir jus supančiam pasauliui vis didės. Ką daryti? Kaip netapti savo emocijų auka?
Sveikos, atvykusios į mano pasaulį!
Iš pradžių siūlau savo emocijoms pasakyti: „Sveikos atvykusios į mano pasaulį!“ Kol mes nesuvoksime emocinio pasaulio prigimties, ji veiks ne kaip „sveika atvykusi“, o įsiverš į mūsų gyvenimą kaip uraganas, nušluodamas viską, kas yra gero kelyje. Jeigu jau emocijos egzistuoja mūsų gyvenime, vadinasi, jos kažkam duotos. Čia kaip su žvaigždėmis: jeigu žvaigždės įsižiebia, vadinasi, jos kažkam reikalingos.
Emocijos mums duotos tam, kad galėtume išgyventi ir apsiginti. Jos atsiranda mūsų gamtinių instinktų dėka - mėgautis kokių nors poreikių patenkinimu (neturiu omenyje tik savisaugos fiziologinių poreikių). Jeigu koks nors poreikis reikalauja dėmesio, o mes šito nesuvokiame – jis „skambina“ mūsų sąmonei tam tikros emocijos, jausmo pavidalu. Vienas mūsų tikslų – atkreipti dėmesį į tą „skambutį“, o nepasiduoti jam. Kitas tikslas - suprasti paslėptą nepatenkintą poreikį ir „ pagloboti“.
Todėl svarbu nesusikoncentruoti ties vienos ar kitos emocijos išraiška, o pasistengti suprasti, ką ji atėjo pasakyti. Tam reikia ne taip jau ir daug, o tik išmokti susikaupti ties tuo, kaip jūs norėtumėte jaustis vienoje ar kitoje situacijoje. Bet kuri emocija turi dvi puses. Viena pusė – negatyvi įtaka ir padariniai, o kita – teigiama įtaka ir galimybės, resursai.
Kai mūsų vidiniai ir išoriniai, laisvai tekantys gyvybiniai procesai pradedami blokuoti, mes pradedame jausti diskomfortą. Kažkur susidaro energijos, kuri aprūpina mūsų organizmą ir visą egzistavimo procesą, gyvybiškai svarbios jėgos, sąstovis. Be šitos jėgos viskas, kas gyva žemėje, numiršta. Tokiu būdu energija, neturėdama galimybės tekėti laisvai, kaupiasi ir ateina akimirka, kai neturėdama kur kauptis, ji išsilieja. Dažnai perteklinės energijos išlaisvinimo procesas pasireiškia negatyviais būdais, grėsmingais ne tik pačiam žmogui, bet ir jį supančiam pasauliui.
Galima daryti išvadą, kad svarbu žinoti ir suprasti emocijų prigimtį ir gyvybiškai svarbias funkcijas, t.y. kokie nepatenkinti poreikiai kalba apie save per emocijas. Žmogus, kupinas negatyvių emocijų, problemų, kažin ar sugebės surasti teisingą sprendimą ar išvis bandys jo ieškoti. Noriu pabrėžti, kad sprendžiant problemas pirmiausia reikia nusiraminti, blaiviai įvertinti situaciją. Pasidavus negatyvių emocijų jėgai, galima problemą pamatyti tokiomis juodomis spalvos, kad nekils rankos ieškoti išeities. Paprasčiau tariant, negatyvių emocijų jėga gali paralyžuoti žmogų, o tokios įtakos pasekmės liūdnos. Siūlyčiau prieš pradedant ieškoti savo problemų sprendimo kelių, iškrauti susikaupusią energiją. Todėl ir svarbu mokytis teisingai iškrauti susikaupusią energiją. Čia padeda įvairios gamtinės stichijos: vanduo, ugnis, oras ir žemė.
Transformacija per gamtą
Taigi siūlau ekskursiją po pagrindines negatyvias emocijas. Apie ką jos gali mums kalbėti ir kaip gamtinių stichijų pagalba galima jas paveikti, iškrauti jų energiją.
Pyktis. Paprastai jį lydi apgavystės, pasipiktinimo, skriaudos jausmas. Jis kalba apie ramybės poreikį. Ugnis gali padėti iškrauti šią energiją. Šiam darbui galima panaudoti saulėtekio ir saulėlydžio saulės spindulius. Paprasčiausiai atsisėskite ir žiūrėkite; šiuo metu pasivaikščiokite, įsivaizduokite, kad maudotės tuose saulės šviesos spinduliuose. Taip pat tiks pilnaties šviesa. Tai veiksmingas būdas atverti savo širdį. Dažniau žiūrėkite per pilnatį į mėnulį (pageidautina ne pro langą ar akinius), nes tai gali iškreipti mėnulio šviesos „priėmimą“. Žiūrėkite į laužo, židinio, žvakių liepsną. Jeigu dar įjungtumėte muziką su gyvos gamtos garsais, pasijustumėte „rojaus kampelyje“.
Liūdesys, lydymas apleidimo ir depresijos jausmo kalba apie džiaugsmo trūkumą. Pagalbos kreipkitės į žemės energiją. Tam panaudokite dirvą, didelius akmenis, kristalus, medžius, sodus, žolę ir viską, kas auga iš žemės. Jeigu turite galimybę, dažniau vaikščiokite basi po žemę ar žolę. Dažniau apsikabinkite medžius, sėdėkite ar stovėkite po jais. Grožėkitės žydinčiais medžiais ar jų spalvinėmis rudeniškomis metamorfozėmis. Žiemą atkreipkite dėmesį į jų atsparumą šalčiams. Juk žema temperatūra sunaikina visus medžių kenkėjus. Bet juk medžiai nesiskundžia šalčiu. Gėlės – galingiausi ligų ir sielos skausmo iškrovikliai. Panaudokite gėles su plačiais lapais, nes jie absorbuoja daugiau energijos. Gėlės su siaurais, ilgais lapais mažai pajėgūs negatyvią energiją paversti teigiama. Apskritai gėlės bute, prie lovos – tai ramus ir veiksmingas būdas nuo negatyvo, susikaupusio mūsų organizme.
Nuoskauda. Paprastai jaučiama kartu su artimųjų išdavyste ir gailesčiu sau. O kalba ji apie įkvėpimą. Apskritai nuoskauda trukdo mums pamatyti savyje meilę. Iškrauti savo nuoskaudą ir gauti įkvėpimą, atskleidus savo paties meilę, taip pat padeda žemės energija.
Baimė. Ji atneša su savimi nevilties ir nerimo jausmą. Baimė kalba apie tikėjimo būtinybę. Puikiausias pagalbininkas iškraunant baimę – tai oras. Geriausia panaudoti gryną orą. Jeigu nėra galimybės išeiti pasivaikščioti, atidarykite langą ir „iškiškite nosį“ į lauką. Tegu pro nosį jūsų organizmas prisipildo gryno oro, o jūs stebėkite oro įkvėpimo procesą, jo plitimą po kūną, iškvėpimą. Dažniau vėdinkite patalpas, net ir žiemą. Esant galimybei, būdami lauke darykite kokius nors fizinius pratimus. Arba intensyviau eikite lyg skubėdami į savo mėgstamą filmą.
Nerimas. O kartu su juo bejėgiškumo, neryžtingumo pojūtis. Visa tai kalba apie būtinybę išreikšti vidinio „Aš“ jėgą. Įveikti nerimą padeda vanduo. Tam tiks bet koks vandens telkinys, vonia, dušas. Galite paprasčiausiai išgerti stiklinę vandens. O prieš tai, laikydami stiklinę rankose, palinkėkite sau jėgų ir gerkite neskubėdami, tarsi skanaudami. Jeigu yra galimybė paplaukioti gamtiniame vandens telkinyje, nevenkite jos. Jeigu yra galimybė šaltu metų laiku pasėdėti ant gamtinio vandens telkinio kranto, darykite tai. Namuose prieš miegą prausdamiesi vonioje arpo dušu, paprašykite vandens nuplauti jūsų nerimą ir suteikti jėgų ramiam, gydomajam miegui. O ryte, būtinai, prausdamiesi po dušu ar net prausdami veidą, prašykite vandens suteikti jums jėgų ir apsaugoti nuo nerimo.
Kaip matote, negatyvių emocijų transformacijai nereikia jokių ypatingų, brangiai kainuojančių, „pas mus neaugančių“ priemonių. Reikia Jūsų noro išsilaisvinti iš negatyvo, o toliau, kaip sakoma, belieka „techniniai dalykai“: pirma, reikia suprasti emocijos prigimtį, apie kokią paslėptą, nepatenkintą poreikį ji kalba, ir antra, reikalinga gamta, išreikšta ugnies, vandens, žemės stichijose.
Žinote, kartais aš pastebiu, kad žmogus linkęs apsimesti ir visai nenori išsiskirti su savo negatyvia emocija. Ji kažkodėl jam reikalinga. Paklauskite: „Kam?“. Kažin, ar jums atsakys. O žinote kodėl? Kažkuo ši emocija jam naudinga. Šios emocijos dėka jis kažką gauna. Tačiau neilgam ir todėl skuba pasikartoti, nes pagrindinis (kalbantis šia emocija) poreikis nenumalšino savo apetito. Todėl kviečiu būti ypatingai sąžiningiems sau. Jūs pats esate geriausias gydytojas, bet tokiu tampate, kai drąsiai ir sąžiningai bendraujate pats sus savimi.
Linkėdama gerų permainų vėjo,
Viktorija Grigorjeva, psichologė, dirbtuvės „Permainų vėjas“ autorė.
Žurnalas "Sveikas žmogus" 2010 Nr. 10(p.66-67)