Pasakos užsiėmimams

(pasakų autorė Viktorija Grigorjeva)

Pasakų dirbtuvė atvyksta ne tuščiomis. Kiekvieną kartą ji atveža kokią nors pasaką. Bet atvežtos pasakos nori atgyti. O kad taip atsitiktų, visi pasakų dirbtuvės dalyviai turi pavirsti pasakininkais ir kūrybiškai atlikti pasakiškas užduotis.

 

 

Šią pasaką į dirbtuves perdavė gerasasis smėlio burtininkas

Smėlio burtininko lazdelė

 Gyveno kartą burtininkas. Jam labai patiko žaisti su smėliu. Burtininkas sumaniai ir linksmai jį nudažydavo įvairiomis spalvomis. Vėjo padedamas maišė spalvotą smėlį. Ir štai kartą jis suprato, kad į šį gražų spalvotą smėlį galima ne tik žiūrėti, bet dar ir jo klausytis. Tam jis sukūrė stebuklingą smėlio lazdelę. Šioje lazdelėje smėlis groja savo stebuklingą muziką, o jos klausosi pasakų dirbtuvės pasakininkai ir jų draugai.

 

Gražioji gamtos fėja su malonumu perdavė šią pasaką į pasakų dirbtuvę

Laimingi medžiai

 Daug medžių žiemą šąla, todėl ant jų šakelių neužauga nauji lapeliai. Geroji gamtos fėja žino, kaip iš tokių sušalusių medelių padaryti laimingus medžius. Todėl ji sušalusias šakeles perdavė į pasakų dirbtuvę, kurioje pasakininkai jas papuošė stebuklingu plastilinu, pasodino į nuostabius vazonėlius su nepaprasta porolonine žeme. Šakelės, tapusios laimingais medžiais, savo šeimininkams padeda: jeigu prie tokio medžio ( o jis gali augti vazonėlyje kad ir ant palangės kambaryje) pasėdi, kai nesveikuoji arba esi prastos nuotaikos, tai viskas susitvarko. Dabar pasakininkams iš pasakų dirbtuvės nebaisūs nei peršalimai, nei virusai, nei prasta nuotaika.

 

Pasakas jūros tema perduoda vandenynų ir jūrų karalius

Pasaka apie Auksinę žuvelę, išpildančią daugiau nei tris norus

 Panoro Auksinė žuvelė išmokti pildyti daugiau kaip tris norus. Kreipėsi ji su savo noru į išmintingą vandenynų ir jūrų karalių. O jis pasakė, kad žuvelė turėtų būti dar puošnesnė ir gražesnė ir turėtų savo nepaprastą namelį. Ir dar pridūrė, kad jai teks gyventi tai vandenyne ir jūroje, tai tame namelyje. O šis namelis bus pas kažkokį žmogų, kuris ją papuoš ir namelį padarys. Sužinojo Auksinė žuvelė apie stebuklingą dirbtuvę ir nuskubėjo ten puoštis ir įsikurti naujame namelyje. O jai padėjo visi dirbtuvės pasakininkai.

 

Šią pasaką į dirbtuves perdavė paukščiai

Pasaka apie gerų sapnų lizdą

 Pasirodo, vorai ne šiaip sau mezga savo voratinklius. Taip jie gaudo gerus ir blogus sapnus. Blogi sapnai taip ir lieka voratinklyje ir laikui bėgant išnyksta, o geri išsipainioja ir išskrenda. Kad geri sapnai daugiau niekur neįkliūtų, o ateitų pas žmones, kai šie miega, juos pasigauna paukščiai ir išnešioja po gerų sapnų lizdus. Tas, kuris turi namuose tokį lizdą, sapnuos tik gerus sapnus. Dabar pasakų dirbtuvės pasakininkai kiekvieną naktį sapnuoja tik gerus sapnus.

 

Gerasis smėlio burtininkas vėl perdavė savo naują smėlio pasaką

Pasaka apie tai, kaip smėlis tapo spalvotas

 Gyveno ant jūros kranto baltas smėlis. Linksmas, šaunus. Labai mėgo suktis ir šokti su vėju. Aplinkiniams buvo labai smagu. Jūra nusprendė padovanoti šiam šaunuoliui savo mėlyną spalvą. Ir štai dalis smėlio nusidažė mėlyna spalva. Pamatė šį pasikeitimą Saulutė ir taip pat nusprendė smėliui padovanoti savo spalvą – geltoną. Kaimynystėje gyvenanti pievelė su žolyte ir gėlėmis padovanojo smėliui žalią, rausvą ir raudoną spalvas. Žydras dangus – žydrą spalvą. Naktį žvaigždės nusiuntė smėliui savo spalvą, kuri nuskridusi iki smėlio pavirto violetine. Taip smėlis prie jūros pasidarė spalvotas ir dar labiau žaismingas. Bet štai atplaukė juodas debesis ir taip pat panoro tapti spalvotas. Pavirto jis juodais akmenukais, kurie nukrito iš viršaus ant smėlio. Nuriedėjo juo ir pavirto spalvotais akmenukais. Visiems labai padėjo pasakų dirbtuvės pasakininkai.

 

Paslaptingas ir gerasis žvaigždininkas perduoda savo pasaką

Žvaigždžių šviesa

 Žvaigždes danguje uždega vyriausiasis žvaigždininkas. Kartais jis išskrenda pailsėti ir sukaupti naujų jėgų. Net ir burtininkams reikia poilsio. Savo darbą (uždegti žvaigždes) žvaigždininkas perduoda pasakų dirbtuvės pasakininkams. Todėl jis atsiunčia žvaigždžių ir tai, kuo galima šitas žvaigždutes įžiebti.

 

Pasakiškus šokius į dirbtuves perduoda gamtos burtininkai

Saulės burtininko šokis

 Kad drugeliai ir gėlytės greičiau augtų ir džiugintų savo grožiu, prie jų turi prisiliesti saulės spindulėlis. Drugeliai netupi vienoje vietoje, todėl saulės spindulėliui tenka paskraidyti paskui juos.

 Vaivorykštės burtininko šokis

 Kartais, kai saulė šviečia į vandenį , pasirodo vaivorykštė. Bet štai bėda – visos septynios vaivorykštės spalvos išsibėgiojo pasivaikščioti. Pagrindinei spalvai- raudonai- (ji pirmoji vaivorykštėje) teko pabėgioti, kad surinktų likusias spalvas į vaivorykštę.

Šią pasaką savo vaikučiams kūrė tėveliai, kurie trumpam tapo pasakininkais.

 

Pasaką perdavė pats svarbiausias burtininkas – saulės burtininkas.

 

Saulėje gyvena pats svarbiausias burtininkas – saulės burtininkas. Visos fėjos ir burtininkai dažnai atskrenda pas jį pailsėti, sukaupti jėgų, pasitarti. Šis burtininkas namuose turi nepaprastą saulės sodą. Jame neauga medžiai ir gėlės, krūmeliai ir žolytė, o auga mažyčiai saulės spinduliukai. Kai spinduliukai užauga, jie išskrenda iš sodo ir lekia šildyti žemę ir visus jos gyventojus. (Čia pasakininkai patys rašo ir piešia sodą ir kaip jame gyvena spinduliukai).

Kartą per savaitę gerasis burtininkas ateina į sodą ir pasiūlo išpildyti bet kokį spinduliukų norą. (Čia pasakininkai patys galvoja ir rašo, kokie spinduliukų norai, kuriuos burtininkas tuoj pat išpildo). Vienas mažas spinduliukas panoro skristi į žemę. Ten jis pamatė juodą, tamsų, neapšviestą ir liūdną namą. Jam norisi apšviesti šį namą. (Čia pasakininkai piešia šį namą ir kaip prie jo skrenda spinduliukas. Rašo, ką galvoja spinduliukas, skrisdamas prie namo).

Spinduliukas atskrido prie tamsaus namo. Jis juodas ne tik išorėje, bet ir viduje. Spinduliukas buvo smalsus ir drąsus, todėl nebijojo įeiti į namą ir pasižiūrėti, kas jame yra. Pasirodo, kad namas buvo tuščias. Tada jis nusileido į rūsį ir ten surado neužrakintą skrynią. O joje daugybė gražių daiktų. Spinduliukas pradėjo traukti tuos daiktus ir dėlioti name. Ten, kur atsirasdavo daiktas, namą apšviesdavo šviesa. (Čia pasakininkai patys piešia ir rašo, kokią skrynią pamatė spinduliukas, kokius daiktus ištraukė iš jos ir kur juos išdėliojo).

Ne visi daiktai skrynioje buvo gražūs. Ten buvo negražių ir net baisių daiktų. Bet spinduliukas juos sumaniai taisė. Puošė, pertvarkė ir jie pasidarė ne tik gražūs, bet ir labai reikalingi, net labai svarbūs namuose. (Čia pasakininkai rašo ir piešia, kokie tai daiktai ir kaip jie iš baisių pavirto gražiais ir reikalingais, kur juos spinduliukas pastatė namuose).

Spinduliukas viską ištraukė iš skrynios. Išdėliojo visus daiktus, taip papuošdamas namus. Juose buvo šviesu ir jauku. (Čia pasakininkai piešia ir rašo, kaip pasikeitė namas išorėje ir viduje).

Spinduliukas nusprendė apsigyventi šiuose namuose. Burtininkas neprieštaravo ir leido jam pasilikti. Į svečius pas spinduliuką dažnai atskrisdavo jo draugai. Vieną rytą prabudęs prie savo lovelės spinduliukas rado laišką. Jis atplėšė laišką ir... tai buvo namo, kurį jis pertvarkė, padėkos laiškas. (Čia pasakininkai patys galvoja, rašo ir piešia, kas buvo parašyta laiške).

Pabaigoje pasaka paprašė pasakininkų, kad jie sugalvotų jai pavadinimą ir parašytų, kas jie šioje pasakoje ir kas jų vaikai.

Pasaka vienam užsiėmimui su šeimą

„Gerų minčių laivelis“

 

Kažkur jūrose ir vandenynuose, upėse ir ežeruose ir net tvenkiniuose ir mažyčiuose upeliuose plaukioja laiveliai su geromis mintimis.

 Šie laiveliai būna įvairių dydžių (dideli ir mažutėliai), įvairių formų (pavyzdžiui, kvadratiniai arba, atvirkščiai, apvalūs), įvairių spalvų (geltoni, mėlyni, margaspalviai...), su burėmis ir be jų.

Tačiau krovinys, kurį plukdo šie laiveliai, visada tas pats – tai geros mintys, šilti linkėjimai, švelnūs žodžiai. Kai jie gauna signalą, kad kažkas susirgo, kažkam bloga ar reikia palaikymo, gerų minčių, nedelsdami siunčia tai, ką jie turi denyje (geras mintis, šiltus linkėjimus, švelnius žodžius).

Tie, kurie gauna tokius siuntinius, iš karto pajunta palengvėjimą, džiaugsmo, drąsos, gerumo antplūdį ir kitus malonumus.

Kartais tokie laiveliai skęsta. Taip atsitinka tada, kai pasibaigia jų brangus krovinys ir niekas jų nepakrauna.

Kartą vienas toks laivelis papasakojo, kad jeigu žmonės netingėtų ir darytų tokius laivelius patys, prikrautų juos savo gerų minčių, šiltų linkėjimų, švelnių žodžių, tai nė vienas toks laivelis nenuskęstų ir visi, kuriems reikia pagalbos, gautų gerų minčių,šiltų linkėjimų, švelnių žodžių.